A - B - C - D - E - F - G - H - I - J - K - L - M - N - O - P - R - S - Š - T - U - V - Z - Ž
Baggally William Wortley (Viljamas Votlis Bagalis, 1848-1928), britų paranormaliųjų reiškinių tyrėjas, mediumų vertinimo ekspertas.
1896 m. W. Baggallis prisijungė prie Society for Psychical Research (Paranormaliųjų tyrimų bendruomenės – PTB), tikėdamasis rasti įrodymų, kad po fizinio kūno mirties gyvenimas nenutrūksta. Jis buvo fokusininkas mėgėjas, todėl gerai susipažinęs su mediumų sukčiavimo būdais.
1908 m. PTB paskyrė trijų žmonių komisiją mediumei Palladino Eusapia'i iš Neapolio tirti. Komisiją sudarė W. W. Baggally, Carrington Hereward Hubert Lavington ir Filding Frensis Henry Everard Joseph[1]. Nors tyrėjai nutvėrė E. Palladino sukčiaujant seanso metu, jie buvo įsitikinę, kad jinai jiems pateikė paranormaliuosius reiškinius – stalo levitaciją, užuolaidų ir už jų esančių daiktų judėjimą, energinių rankų prisilietimą. 1909 m. visi trys tyrėjai bendruomenės žurnale Proceedings of the Society for Psychical Research parašė mediumės tyrimų ataskaitą.
Taigi W. Baggallio išvada E. Palladino atžvilgiu buvo palanki. Doyle Arthur Conan rašė: „Tarybos narys p. W. Baggallis tyrinėjo paranormaliuosius reiškinius jau 35 m. Per tą laiką (iki 1908 m.) jis buvo padaręs išimtį tik Eusapia`os seansams; visai kitais atvejais jis nė karto nepaliudijo esant tikram psichofiziniam reiškiniui[2].“
W. Baggallis buvo aukštai vertinamas parapsichologų, bet susilaukė skeptikų kritikos dėl savo „nemokslinio“ mediumės E. Palladino tyrimų.
Garsus iliuzionistas Harrys Houdinis rašė[3], kad W. Baggallis tikėjo telepatija, jis patvirtino, kad Julius ir Agnesė Zancigai – tikri telepatai, protingi, tylūs, mentalinių signalų dekoduotojai.
Paranormaliųjų reiškinių tyrėjas britas Ericas Dingwallas rašė, kad ruošdamasis dalyvauti 1908 m. E. Palladino seansuose, W. Baggallis išsinagrinėjo įmanomus apgaulės būdus, savo paties triukus ir atžvilgiu visų paranormaliųjų reiškinių buvo nusiteikęs labai skeptiškai. Tačiau kiti tyrėjai pažymėdavo, kad W. Baggallis įtikėjo, kad šie reiškiniai yra realūs.
2023 09 18
___________________________________________________________
1. Frank Podmore. The Newer Spiritualism. Henry Holt and Company. 1910, pp. 114–44.
2. Arthur Conan Doyle. The History of Spiritualism, Vol. II. George H. Doran Company. p. 21.
3. Harry Houdini. A Magician Among the Spirits. Cambridge University Press. 1924, p. 258.
