Nijolės pakabukas

Vakaro skambutis. Atsiliepiu. Tylus prašymas: „Rimantai, gelbėk...“

Skambina iš kito miesto mano pažįstama Nijolė. Teiraujuosi, kas atsitiko. Išgirstu tokią istoriją.

Turistų grupelė iš Lietuvos su gide keliavo po Egiptą. Aplankė daug įdomių vietų. Į Lietuvą Nijolė sugrįžo pablogėjusia sveikata. Namus pasiekė tik su medikų pagalba (ant neštuvų).

Distanciniu būdu skubiai atlieku Nijolės diagnostiką. Padėtis rimta – gyvybei gresia pavojus. Skubiai bandau nustatyti negalavimo priežastį, siunčiu energinį palaikymą. Mano deganti darbo žvakė ima gausiai skleisti juodus dūmus.

Anksti ryte išvykstu gelbėti Nijolės. Tokiu atveju svarbiausia nustatyti jos būsenos priežastį. Namie randu gulinčią, nusilpusią. Tikslinu kelionės detales, kontaktus, ieškau atsakymo, kas taip staigiai galėjo paveikti sveikatą. Tikrinu atvežtus suvenyrus. Netikėtai Nijolė parodo jai dovanotą pakabuką, kurį ji ilgai nešiojo: „Visai buvo pamiršusi.“ Akimirksniu viskas paaiškėja. Afrikos juodieji Vudu magai praktikuoja ligos perdavimą per daiktus (gražius suvenyrus). Teliko pašalinti į pakabuką įdėtą ligos informaciją.

Iš papuošalų, suvenyrų ir kt. įsigytų (nesvarbu, kur) daiktų išvalykime blogą informaciją.

 

Andrius, 72 m.

2019.11.16 Life expert aparatu pasidariau pilną organizmo diagnostiką. Biologinis amžius buvo keliais metais didesnis už faktinį. Sveikatos būklė patenkinama. Ją atspindi 2019.11.16 aurograma.

Po Rimanto darbo 2019.11.21 sveikatos rodikliai ryškiai pagerėjo, visų organizmo sistemų būklė pasiekė normą, biologinis amžius sumažėjo net 14 m.

Toliau 2019.11.25 per Lietuvos Ezoterikų Konferenciją aš emocingai ir ne itin pagarbiai (nors ir argumentuotai) atsiliepiau apie krikščionybę. Esu buvęs katalikas, bet nutraukti ryšio su katalikiškuoju egregoru, kuris susidaro krikšto metu, man tada dar nebuvo pavykę. Taigi kalbėjau, tegu formaliai, bet dar būdamas katalikas. (Vėliau sunkiai, bet visgi nutraukiau ryšį su šiuo egregoru.) Egregoras – tai sistema, energinis darinys, kuris reaguoja į išorinį ir vidinį poveikį. Šiuo atveju jis mano kalbą, matyt, palaikė agresija ir atitinkamai reagavo. Gavau energinį smūgį, mano biolaukas buvo sudarkytas, būsena neatpažįstamai pasikeitė. Labiausiai buvo pažeistos galvos struktūros. Visa tai aiškiai matyti aurogramoje.  

Iš šios pamokos būtina darytis išvadas. Neturime pasiduoti emocijoms, visuomet reikia blaiviai vertinti padėtį. Negalime daug dėmesio skirti negatyviems dalykams, juos fiksuoti, nes taip mes juos tik stipriname, siųsdami savo energiją. Jeigu mums kas nors nepatinka, galime be emocijų keisti padėtį, tereikia labai panorėti. Bet jeigu jau nutarėme konfrontuoti, įvertinkime savo ir konfrontacijos objekto energinę galią, taip pat šios sąveikos pasekmes. Šiuo atveju katalikų egregorą savo mintimis, t. y. energija, palaiko milijardas tikinčiųjų. O mane? Mano apsauginis biolaukas skylėtas, jo sluoksnis nėra tankus, storis nedidelis, todėl ir gavau „per kepurę“. 

Be galo įvairus, gyvas ir sąmoningas energinis pasaulis yra viršesnis už mūsų regimąjį. Jis gyvena pagal savas taisykles, kurias būtina žinoti.

 

 

V., 38 m.

Sielos sugrąžinimas

Daug metų mane slėgė stresas, seko fizinės ir protinės jėgos, stumtis į priekį buvo vis sunkiau, vaikščiojau susikūprinusi tarsi nešdama naštą, išsitiesti išeidavo sunkiai ir ne iki galo, iškart vėl sukrisdavau į kuprą. Rimantui nuo manęs nukabinus sielą siurbusius darinius ir kitus į sprandą įsikibusius parazitus ir sugrąžinus sielą, kurios buvo telikęs penktadalis, akimirksniu nušvito akyse, ėmė svaigti galva, pajutau dilgčiojimus po vis kūną, suspaudė smilkinius ir kaktą, apėmė graudulys. Po kelių minučių kaip ranka nuimtas dingo chroniškas nuovargis, apėmė lengvumas ir dingo susikūprinimas, nugarą tarsi atrakino, pavyko po daug laiko be pastangų išsitiesti ir lengvai vaikščioti išsitiesus tam neskiriant papildomų pastangų. 

Sapnas

Tą naktį sapnavau ryškų siurrealistinį sapną, kurio, priešingai nei kitų savo sapnų, atsibudusi nepamiršau ir aiškiai prisimenu iki šiol. Stovėjau ir pro langą žiūrėjau į jūrą. Staiga pakilo didžiulė banga, jūroje įvyko sprogimas, o iš vandens suformavusio kraterio ėmė lįsti įvairios būtybės. Iki pusės jos panėšėjo į vabzdžius ilgomis į priekį atkištomis didžiulio maldininko kojomis, nuo pusės kūnai siaurėjo užsibaigdami gyvatę primenančiomis uodegomis, sumerktomis į vandens kraterio centrą. Visi jie stiepėsi į viršų, daugelis į žirgą panašiomis galvomis didelėmis akimis. Vaizdas priminė Dali paveikslą „Šv. Antano gundymą“. Būtybės ėmė artėti, išnykdamos ir vėl atsirasdamos, prie pat lango pasirodė trys oranžinės žuvys išsprogusiomis akimis, tai pasirodydamos, tai pradingdamos. Kažkas iš tolo ėmė šaukti, prašyti įsileisti. Aš skubiai uždariau stiklines duris, išgirdusi beldimą į duris pasitraukiau gilyn į kambarį ir uždariau dar vienas duris, nieko neįsileisdama. Palaipsniui bandymai įsiveržti liovėsi.  

 

  

Mikalojus, 2 m. ir 5 mėn.

Mažasis Mikalojus – aiškiaregys, jam nuo gimimo aktyvuota „trečioji akis“. Tokie vaikai mato tai, ko nemato kiti, o meluoti jie nemoka. Tačiau tėvai ir kiti suaugę jiems prieštarauja: „Na, ką tu, juk ten nieko nėra, ar pats nematai?“ Toks nesupratimas vaikus neretai skatina „žaisti pagal suaugusiųjų taisykles“ ir jie praranda savo dovaną.  

Pirmąją naktį, po to, kai Rimantas išvadavo Mikalojaus mamą nuo piktų parazitinių būtybių, vaikas staiga ėmė klykti. Iki šiol taip dar nebuvo. Dienos metu jis vėl netikėtai ėmė klykti. Vaikas pribėgo prie mamos, tarytum prašydamas apsaugos. Jo veidas buvo iškreiptas siaubo. Po kurio laiko jis nurimo. Kitą naktį jis vėl ėmė klykti. Laimei, čia buvo paskutinis kartas. Galime tik spėlioti, ką vaikas pamatė. Spėjame, kad ten buvo baisios (nehumanoidinės) išvaizdos būtybės, kurios atėjo pasižiūrėti savo buvusio grobio.  

Kartą po kelių dienų Mikalojus pasakė: „Kažkas atėjo“ ir atidarė duris, tarytum kviesdamas neprašytus svečius išeiti. Šį kartą jis buvo ramus, o tai reiškia, kad būtybė nebuvo baisi.  

 

 

Negatyviojo kanalo išstūmimas

Tyrimui mane pakvietė draugai. Jiems rūpėjo sužinoti priežastį, dėl ko name kilo gaisras. Buvo taip. Name ant antrojo aukšto palangės buvo palikti smilkstantys smilkalai. Šeimininkai tuo metu dirbo lauko darbus. Pastebėję besiveržiančius iš namų dūmus, jie puolė gesinti gaisrą ir iškvietė gaisrininkus. Šie netrukus atskubėjo ir užgesino gaisrą. Tada gaisro priežastimi buvo įvardinti palikti be priežiūros smilkalai. Mane ši situacija sudomino, tad pradėjau tos vietos energetinį tyrimą. Paaiškėjo, kad namas buvo pastatytas (neseniai) ant negatyviojo energinio kanalo. Taigi kilo įtarimas, kad gaisro kilimo priežastis yra būtent energinė (galimas poltergeistas). Matavimai parodė, kad šis negatyvusis laukas yra 10 m skersmens. Nutariau šią negatyviąją zoną išstumti iš namo teritorijos. Iš tikrųjų ją pavyko nukelti dar toliau – išstumti už tvoros. Po tolesnių tyrimų šalia namo atradau dar vieną panašaus dydžio pozityvinį energinį kanalą. Tai didžiulė Žemės dovana. Nedažnai man tenka sutikti tokio dydžio pozityviąją zoną. Jos dalis buvo namo viduje... Namo šeimininkai sužinojo, kad turi ypatingas Žemės dovanas: negatyvinį energinio apsivalymo kanalą ir pozityvinį energinio pasikrovimo kanalą.

Štai tokiais netikėtais atradimais pasipildė mano energiniai tyrimai. 

Išvada: Prieš statant gyvenamuosius namus bei administracinės paskirties pastatus, pramonės objektus rekomenduojama numatomos statybinės teritorijos geopatogeninį tyrimą, kurio metu nustatomi požeminiai negatyviosios spinduliuotės šaltiniai ar kitos anomalijos, galinčios sukelti technogenines avarijas, gaisrus, įvairius žmonių susirgimus...

Ezoterinių m. daktaras, bioenergetikas Rimantas Zajančkauskas (+37068608840).