A - B - C - D - E - F - G - H - I - J - K - L - M - N - O - P - R - S - Š - T - U - V - Z - Ž
Society for Psychical Research (Paranormaliųjų reiškinių tyrimų draugija – PRTD), ne pelno britų visuomeninė organizacija, kurios tikslas moksliniais metodais tirti žmogaus savybes ir paranormaliuosius reiškinius. Pačią tyrimų sritį priimta vadinti parapsichologija.
Draugija įsikūrė 1882 m. Londone, steigėjai – seras Barrett William Fletcher ir Edmund Dowson Rodgers. Organizacijos narių tarpe visais laikais buvo žinomų mokslininkų ir mąstytojų – fizikų, chemikų, matematikų, biologų, fiziologų, filosofų, psichologų, rašytojų, tarp jų ir Nobelio premijos laureatų.
Draugijai vadovauja Prezidentas ir dvidešimties narių Taryba. Būstinė įsikūrusi Londone. Jungtinėje Karalystėje yra du šios organizacijos skyriai – Londono ir Kembridžo (pastarajame saugomi archyvai).
PRTD gyvuoja iki šiol: renka bei klasifikuoja paranormaliųjų reiškinių faktus, atlieka tyrimus, kurių rezultatus skelbia savo ketvirtiniame leidinyje Journal of the Society for Psychical Research, taip pat žurnale Paranormal Review. Be to, draugija organizuoja mokslines konferencijas (kartą per metus). Jos oficialus interneto svetainės adresas spr.ac.uk.
Analogiškos organizacijos įsteigtos Prancūzijoje (angl. French Society for Psychical Research) ir JAV (angl. American Society for Psychical Research).
Pirmoji organizacija, 1875 m. iškėlusi tikslą moksliniais metodais tirti spiritualizmo reiškinius, buvo Didžiosios Britanijos Psichologų draugija (angl. Psychological Society of Great Britain). 1879 m. ji buvo paleista, o 1882 m. susikūrė PRTD, kuriai vadovavo pirmasis prezidentas, Kembridžo universiteto profesorius Henry Sidgwick (1838-1900). Savo pirmoje kalboje, skirtoje draugijos nariams, profesorius pareiškė: „Mes visi sutinkame su tuo, kad susiklosčiusi padėtis daro gėdą mūsų švietimo epochai. Mes iki šiol diskutuojame, ar tie nepaprasti reiškiniai, kurių mokslinę svarbą sunku pervertinti, yra realūs... Nepaisant to, kad daugelis neabejoja dėl šių reiškinių tikrumo, dar daugiau trokšta išsklaidyti abejones, didžioji išsilavinusios žmonijos dauguma vis dar negali atsikratyti nepasitikėjimo[1].“
Įsisteigusi PRTD pirmiausia sukūrė 6 padalinius, kurie buvo skirti:
1. tirti minties perdavimui per atstumą, arba telepatijai (šį terminą pasiūlė Myers Frederic William Henry),
2. tirti mesmerizmui, hipnozei ir giminingiems reiškiniams,
3. tirti ekstrasensams (angl. sensitives) ir mediumams,
4. tirti visų tipų vaiduokliams ir apreiškimams,
5. tirti levitacijai, materializacijai ir kitoms fizinio mediumizmo rūšims,
6. rinkti visų šių sričių informacijai ir istorinėms žinioms.
Draugija pradėjo savo darbą nuo eksperimentinio telepatijos tyrimo ir nustatė, kad ji yra neginčijamas faktas[1].
Tačiau „fizinis mediumizmas“ pasirodė esąs kietas riešutas. Edwardo Trusted Bennetto (1831-1908), kuris PRTD sekretoriumi išbuvo daugiau kaip dvidešimt metų, nuomone, „...ši tyrimų kryptis, neatnešė absoliučiai jokių rezultatų. Tiksliau, rezultatai buvo atvirkščiai proporcingi tyriamo reiškinio sudėtingumui. Dėl nekontaktinio stalų ir kitų daiktų judėjimo, bildesio ir matomo švytėjimo draugijos nariai neturėjo aiškios muomonės. Dėl sąmoningo dvasių poveikio jų išvados buvo tokios pat neaiškios, kaip ir prieš dvidešimt metų[1]“.
Jau 1883 m. tarp kai kurių PRTD narių ir britų spiritualistų kilo rimti nesutarimai, kurie buvo paviešinti žurnalo Light publikacijoje[2]. Šiame straipsnyje buvo kritikuojamas pats mokslinis tyrimų metodas, jo „bedvasiškumas“. Esą, draugija tiria tik kaulus ir raumenis, nesigilindama į sielų bei širdžių esmę.
Skilimas įvyko ir pačioje draugijoje: Crookes William, Lodge Oliver Joseph, F. Myersas laikėsi požiūrio, artimo spiritualistiniam. Jiems oponavo grupuotė, vadovaujama H. Sidgwicko.
Vėliau draugija pakvietė bendradarbiauti mediumę Piper Leonora, ištyrė reiškinį, žinomą, kaip „kryžmiškas susirašinėjimas“ (angl. Cross Correspondence), ir padarė išvadą, kad šis reiškinys egzistuoja. Spiritualistai triumfavo. Po šių tyrimų dalis PRTD narių papildė spiritualistų gretas.
1898 m. daktarą Hodgson Richard – pagrindinį PRTD ekspertą – pakeitė James Hervey Hyslop, Kolumbijos universiteto etikos ir logikos profesorius. Atėjęs, kaip ryškus skeptikas, jis staigiai pakeitė savo įsitikinimus po to, kai tarpininkaujant L. Piper, pabendravo iš pradžių su velioniais tėvu ir broliu, o 1905 m. – su pačiu R. Hodgsonu, kuris neseniai buvo miręs. J. Hyslop parašė 205 tokių bendravimų ataskaitas. Betiriant „kryžmišką susirašinėjimą“ į spiritualizmo gretas palaipsniui perėjo mosklininkai, anksčiau laikęsi materialistinių pozicijų, tarp jų – Richet Charles Robert.
Draugijos veiklą, jos narių nuomonių susikirtimą tiksliai apibūdino Doyle Arthur Conan: „Draugija buvo tarytum paramormaliųjų idėjų skaistykla. Tiems, kurie domėjosi šiais reiškiniais, bet vis dar nedriso gilintis į tokią radikalią filosofiją, kaip spiritualizmas, draugija buvo, kaip tarpinė stotis jų pažinimo kelyje. Buvo nuolat stebimi draugijos narių nuomonių svyravimai – nuo visiško neigimo iki visiško pritarimo. Tačiau, akivaizdu, kad radikalioms antispiritualistinėms nuotaikoms kelią užkirto PRTD prezidentai – tvirti spiritualizmo sekėjai. Kaip ir visa žmonija, PRTD verta ir pagyros, ir kritikos žodžių. Jos istorijoje pasitaikydavo tamsių laikotarpių, tačiau buvo ir ryškių įvykių. Ji nuolat kovojo už teisę vadintis tikra spiritualistine draugija, laikydamasi nors ir kritiško, bet, jos nuomone, objektyvaus požiūrio[1].“
___________________________________________________________
1. The History of Spiritualism“ by Arthur Conan Doyle, 2 vols., June 1926.
2. Light, 1883, p. 54.
