A -  B -  C -  D -  E -  F -  G -  H -  I -  J -  K  -  L  -  M -  N - O  -  P -  R -  S -  Š -  T -  U -  V -  Z -  Ž

Sistema (gr. systema – sandara, junginys), savitarpio ryšiais ir santykiais susietų elementų rinkinys (aibė), sudarantis tam tikrą vientisumą, vienovę.

Terminą „sistema“ naudojame, norėdami pabrėžti, kad tam tikras darinys yra didelis, sudėtingas, ne iš karto suprastas, bet kartu vientisas ir vieningas. Kitaip nei „aibės“ ir „visumos“ sąvokos, „sistema“ pabrėžia savo tvarkiąją sandarą, vientisumą, funkcionavimo ir vystymosi dėsningumus.

Kasdieniame gyvenime žodis „sistema“ gali būti naudojamas įvairiais kontekstais: teorijos (aibių sistema), klasifikacijos (elementariųjų dalelių sistema), praktinės veiklos metodo (priešraketinės gynybos sistema), protinės veiklos organizacijos būdo (žinių sistema), Gamtos objektų visumos (žvaigždynas – žvaigždžių sistema), kokios nors visuomenės savybės (rinkimų į valdžios organus sistema), dėsningumo (lošimas pagal sistemą), konstrukcinio principo (Kalašnikovo sistema) ir t. t.

Sistema pasižymi įdomiomis savybėmis – ji turi savybių, kurie nėra būdingi jos elementams. Kaip sakydavo Aristotelis, „visuma yra daugiau, nei jos dalių suma“. Taigi sistemos galimybės viršija jos dalių galimybių sumą.

Sistemai būdinga hierarchija. Aukštesnysis hierarchinis lygmuo veikia žemesnįjį, o žemesnysis – aukštesnįjį. Pavaldūs hierarchijos nariai įgauna naujų savybių, kurių neturėtų, būdami izoliuoti. Kiekvienas sistemos elementas gali būti nagrinėjamas, kaip sistema, o pati sistema gali būti nagrinėjama, kaip tam tikros viršesnės sistemos elementas.