A -  B -  C -  D -  E -  F -  G -  H -  I -  J -  K  -  L  -  M -  N - O  -  P -  R -  S -  Š -  T -  U -  V -  Z -  Ž

Sakramentas (lot. sacramentum – priesaika, prievolė), bažnytinių apeigų veiksmas, per kurį regimaisiais simboliais suteikiama Dievo malonė. Sakramentų mokymas grindžiamas tikėjimu, kad tikinčiųjų atpirkimas, kuriam pradžią davė atperkamoji Jėzaus Kristaus auka, tęsiamas bažnyčioje. Kitaip nei tradicinės bažnytinės apeigos (vandens pašventinimas, gedulingos pamaldos), krikščioniškieji sakramentai laikomi įsteigti Jėzaus Kristaus ir skirti pakeisti ne išorinį, bet vidinį žmogaus gyvenimą.

Katalikų ir stačiatikių bažnyčioje veikia 7 sakramentai: Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija (Komunija – Švč. Sakramentas), Atgaila, Ligonių patepimas, Šventimai (Kunigystės sakramentas) ir Santuoka. Kartą suteikti Krikšto, Sutvirtinimo ir Šventimų sakramentai išlieka visam laikui, kiti gali būti kartojami. Be Krikšto sakramento visi kiti negalioja. Teikiant sakramentus laikomasi aukščiausios bažnytinės vyresnybės patvirtintų liturginių nuostatų ir galiojimo kriterijų.

Daugumos bažnyčių teigimu, pagr. yra Krikšto ir Eucharistijos sakramentai. Dauguma protestantiškų konfesijų pripažįsta tik šiuos du sakramentus, nes būtent jie tiesiogiai Jėzaus Kristaus įsteigti. Be to, protestantizmas sakramentą priima greičiau kaip simbolinį veiksmą, kuris veikia subjektyviai – tikėjimo galia.

Gervės Jono mokslo požiūris į religiją, krikščionybę ir jos sakramentus kitoks (dievai, aukojimas, slopinimo sistema).