A -  B -  C -  D -  E -  F -  G -  H -  I -  J -  K  -  L  -  M -  N - O  -  P -  R -  S -  Š -  T -  U -  V -  Z -  Ž

Misterijos (gr. mysteria – slaptas kultas), slaptieji dievybių kultai sen. Graikijoje ir Romoje. Jas sudarė scenos (pagal garbinamos dievybės mitų siužetus), ritualai (procesijos, užkeikimai, orgijos), apeigos, aukojimai, kurių metu dalyviai pasiekdavo ypatingą ekstazės būseną. Misterijoms vadovaudavo slaptųjų mokymų žyniai, jose galėdavo dalyvauti tik įšventintieji. Jos kilusios iš Babilonijoje, Egipte garbintų seniausių dievybių. Jų paskirtis buvo dvejopa: misterijos laiduodavo garbinamų dievų paramą ir atlaidumą žemiškajame gyvenime; suteikdavo pomirtinio gyvenimo viltį. Daugelis misterijų elementų – paslaptingumas, ištaigingumas, apeigų teatrališkumas – buvo krikščionybės pasiskolinti^[2].