Pakeliui į Laimės žiburį

Visi prisimename mūsų rašytojo Jono Biliūno alegorinį apsakymą „Laimės žiburys“, kuris nagrinėjamas dar mokykloje. Šio kurinio analizės labai skirtingos. Skirtingos todėl, kad tas „laimės žiburys“ suprantamas labai įvairiai, pvz., TSRS laikų mokyklose jis buvo siejamas su „šviesiu komunistiniu rytojumi“. Šiame apsakyme galime išskirti pagrindinius mūsų gyvenimo aspektus, kurie sykiu yra ir filosofinės kategorijos: gyvenimas ir jo paskirtis, žmogus ir jo esmė, laimė, laisvė, žmonija ir t.t. Kiekviena iš šių sąvokų verta plačių diskusijų.

Ar šiais klausimais galima vieninga žmonių nuomonė? Mūsų supratimu, galima tuo atveju, jei susiskaldžiusi žmonija pagaliau susivienys. Tokią žmoniją turėtų cementuoti nauja pasaulėžiūra, kurioje atsispindės ir „laimės žiburys“, ir bus apibūdintas kelias į tą „laimės žiburį“. Žmonija bus vieninga tik tada, kai, pabudusi iš ilgo letargo miego, pradės susigaudyti tikroje realybėje (ne toje, kuri mums dirbtinai kuriama), mokės atskirti grūdus nuo pelų, suvoks savo paskirtį ir vietą mūsų tikrovėje. 

Čia pateiksime vieno mūsų bendražygio apmąstymus ir nuotykius kelyje prie „laimės žiburio“. Kas tas, jo supratimu, „laimės žiburys“ nerašysime, nes atsakymą galite rasti „Alternatyviosios enciklopedijos“ medžiagoje. 

„Jau ne pirmi metai einu savo keliu, dirbu su energija ir esu sukaupęs nemažai patirties. Šiame kelyje gerokai patobulėjau, turėjau nuotykių ir neišvengiau klaidų. Pagalvoju, geriau, kad tų klaidų nebūtų, nes pasekmės būna skaudžios. Kita vertus, kiekviena klaida ir po jos sekusi bausmė yra ir pamoka, kurią reikia priimti su dėkingumu ir įsiminti visam gyvenimui. Tokiu būdu gaunama patirtis yra neįkainuojama. 

Jau daug metų keliu savo vibracijų dažnį. Kai jis pakankamai aukštas, vibruojanti žmogaus aura yra gera apsauga nuo visokio plauko energinių parazitų, kurių Žemėje apstu. Aukštadažnė energija tamsiojo pasaulio atstovams yra nemaloni, skausminga, kaip mums – verdanti sriuba. Ir koks būna nemalonus jausmas, kai tave gyvą „ėda“, o tu negali apsiginti. Nuo parazitinio kanalo gali atsijungti ir kai žemas dažnis, bet po minutės jis vėl atsinaujina ir siurbia tavo gyvybines jėgas 24 val. per parą. Kartą parazitus bandžiau apgauti – nukirpau energinėmis žirklėmis kanalą ne prie savo kūno, bet toli kitame gale, kur jis jungiasi su parazitine sistema. 12 val. (!) buvo ramu. Paskui tamsieji perprato mano gudrybę ir jau antrą kartą nesileido apgaunami. Kai žmogus maitina parazitinius pasaulius, jo gyvybinės energijos lygis niekuomet nebus 100% – lygiai tiek reikia energijos, kad visos organizmo sistemos veiktų normaliai. Šiuo metu didžiosios žmonių daugumos jos yra iki 30%.  

Kartais net pagalvodavau: kaip gera tiems, kurie nieko neįtaria ir ramiai sau gyvena. Tačiau tamsiosios būtybės savinasi ne tik mūsų energiją, energines struktūras, bet ir mūsų brangiausią turtą – sielą. Be sielos žmogus niekuomet netaps Kūrėju, be jos praranda daug savybių. Sau jau seniai pasakiau – geriau iškeliauti Anapilin su siela, nei gyventi be jos. Todėl, kai iš manęs traukiama siela, aš ją visuomet stengiuosi susigrąžinti. Per kelerius metus taip buvo šimtus kartų (tiesiogine prasme). 

Pernai (2022 m.) Žemės vibracijų dažnis dar nebuvo toks aukštas, kaip šiemet. Metų pabaigoje jis nesiekė nė 40 Hz. Taigi Žemė mums galėjo pasiūlyti tik tokį dažnį. Norėdamas apsiginti, jį turėjau užsikelti bent iki 100 Hz. (80 Hz yra riba, žemiau kurios apsauga jau neveiksminga.) Užsikeldavau ir dar aukščiau. Deja, ši aukštadažnė būsena nebuvo stabili, dažnis dėl įvairių priežasčių krisdavo, ypač naktį, todėl buvau priverstas atsikirsti grobikams. Yra tokios tamsios civilizacijos, kurioms kovos principas yra jų esmė, ir jie mane provokuodavo: grąžindavo sielą, kai pareikalaudavau, bet po minutės ir vėl ištraukdavo. Neretai įsiveldavau į šias grumtynes, mano būsena dar labiau smukdavo, tad tekdavo prašytis pagalbos savo labiau išlavėjusio kolegos.

Šiais metais Žemė padarė didelį šuolį – smarkiai šoktelėjo jos vibracijos dažnis. Kai rašomas šis straipsnis, jis jau buvo netoli 200 Hz. Tačiau dar anksčiau mano kolega, o vėliau ir aš, galėjome savo dažnį užsikelti iki tūkstančių Hz ir jį gana ilgai išlaikyti. Aukštas vibracijų dažnis yra labai veiksmingas realybės valdymo įrankis. Kai jis viršija tam tikrą ribą, problemos, procesai koreguojami labai greitai – per sekundes ir minutes, bet ne savaites ir mėnesius. Tokius dažnius pavadinome kvantiniais, procesų trukmes – kvantinio dažnio impulsais. 

Iš prigimties esu maksimalistas, man reikia „visko“ ir kuo didesnio kiekio. Užsikėliau savo dažnį iki 7000 Hz ir jį laikiau kokias 2-3 paras. Norėjau, kad visos tamsiosios būtybės mane iš tolo apeitų. Netrukus pajutau širdies maudulį, silpnumą. Pablogėjusios sveikatos priežastis buvo labai paprasta. Mes visi esame Žemės vaikai. Ji palaiko mūsų gyvybinius procesus, visą fiziologiją, mums siųsdama savo energiją į apatinį energinį centrą (čakrą). Todėl mūsų fiziologija funkcionuoja Žemės ritmu, jos dažniu. Per aukštai užsikėlęs savo dažnį ir per ilgai jį išlaikęs, tapau lyg ir „kosminiu žmogumi“, kuris savinasi tik aukštadažnę kosmoso energiją (per viršutinę čakrą), o Žemės žemo dažnio energijos atsisako. Žemė buvo priversta nuo manęs atjungti energijos tiekimą. Teko staigiai „nusileisti ant žemės“. Akimirksniu pajutau Žemės gyvybės energiją. Netrukus susitvarkė ir mano būsena. 

Tačiau ir aukštas dažnis negarantavo absoliučios apsaugos nuo grobikų. Žemėje įsitvirtinusi tokia tamsioji rasė, kuriai labai patinka ne tik mūsų siela, bet ir vyrų prostatos koncentruotos energinės struktūros. Prostatos struktūrų sudarkymas veda prie labai nemalonių padarinių. Šios rasės atstovai neblogai toleruoja aukštą dažnį ir, nutaikę progą, plėšikauja. Ir jie turi vieną įžūlią savybę – kai pareikalauji sugrąžinti, kas pagrobta, neatiduoda, nors pagal visus Kosmoso įstatymus jie privalo. Bandymas pačiam susigrąžinti sielos fragmentus man irgi buvo nesėkmingas – jie savo grobį laikė įsikibę. Padėdavo tik valdžios demonstravimas, aukštai, iki kelių tūkstančių Hz, pasikėlus vibracijų dažnį. Tačiau ir šiuo atveju jie per vieną kartą grąžindavo tik dalį sielos. Visai sielai atsiimti reikėdavo kelis kartus kartoti reikalavimą. Tiesa, paskui, nutaikę progą, jie ir vėl ją užgrobdavo. Visai šiai operacijai vadovavo jų „generolas“. (Informacija mano kolegos.) Buvau bemaž puolęs į neviltį, prašiau Gamtos, kad mane paprotintų, kaip apsiginti. Netrukus atėjo atsakymas: panaudok „tėviškąją“ energiją. Šiek tiek esu susipažinęs su mūsų tautiečio Jono Gervės mokslu; yra tokia ypatinga energija, kurios ištekliai laikomi gerokai aukščiau galaktinės Visatos sferų. Šios energijos pavadinimas rusų kalba suderintas su Žeme. Panaudojau šią energiją, kaip ginklą – užteko dviejų kartų, ir grobikus tarytum viesulas nupūtė. Beje, kai pasipildai šia energija ir pareikalauji grąžinti, kas pagrobta, viską atiduoda akimirksniu. Po to mūsų bendravimas nutrūko, tikiuosi, visam laikui. 

Tuo mano nuotykiai nesibaigė. Aukštas dažnis suteikia nemažai galimybių, tarp jų – koreguoti savo fiziologiją, pvz., valytis kraujagysles, stiprinti širdies darbą ir kt. Įgavęs tokią savybę dirbau kasdien ir taip – kelis mėnesius. Paskui įvyko netikėtas dalykas. Kartą, užsikėlęs dažnį, pastebėjau, kad mane paliko sielukė. Tokiais atvejais pajunti silpnumą, krenta dažnis. Bet juk mano dažnis buvo aukštas! Kaip tamsieji galėjo nujoti mano sielą? Neilgai galvojęs pasikėliau dažnį ir ją susigrąžinau. Tačiau netrukus ji ir vėl mane paliko. Tada aš vėl... Čia savo svarų žodį tarė tamsieji grobikai, kurių buvo ne vienas, o visa gauja. Jau prieš kelerius metus buvau susidūręs su jų atvira agresija. Tokiais atvejais organizme atsiranda pokyčių, kurių čia neminėsiu. Taip buvo ir šį kartą. Supratau, kad reikalai rimti. Buvau atjungtas nuo visų energijos šaltinių, mane apėmė didelis silpnumas, o per visą kūną ėmė ristis stiprios žemadažnės vibracijos. (Vėliau nustačiau, kad 5 Hz.) Teko atsigulti. Kratėsi visas mano kūnas kartu su galva. Supratau, kad taip ilgai neištversiu, todėl mintimis kreipiausi pagalbos į visus iš eilės galinčius man padėti. Dabar sunku pasakyti, kiek tęsėsi ta būsena, gal 10-15 min. Laimei, atsiliepė šviesios kosminės civilizacijos, kurios šiuo metu kontroliuoja Žemės planetos erdvę. Vibracijos susilpnėjo, paskui visai liovėsi. Buvo labai silpna ir šalta. Pirmiausia reikėjo atnaujinti Žemės energijos tiekimą. Palaipsniui sugrįžo jėgos, sušilo kūnas. Dalis sielos, žinoma, buvo ištraukta. Vėliau, kolegai padedant, ją susigrąžinau. 

Atrodytų, čia buvo dar vienas bjaurus tamsiųjų darbas. Tačiau, kaip pasirodė, ne viskas taip paprasta. Vėliau, užsikėlęs savo dažnį, vėl pajutau, kaip mane paliko sielukė. Ją susigrąžinau prašymu ir meilės būsena. Netrukus man paaiškėjo visa įvykių seka. 

Pradžiai – truputį apie sielą. Šiuo metu yra tik vienas išsamesnis ir patikimas šaltinis apie sielą ir jos esmę – Jono Gervės mokslas. Šis Gamtos stebuklas susikūrė pagal evoliucijos principus ir buvo padovanotas žmonėms jau labai seniai. Mūsų siela yra subjektas, su kuriuo galima bendrauti, gerumo ir meilės įsikūnijimas. Prisimenate mūsų mažus vaikus? Jie patiklūs, smalsūs, mylintys visą pasaulį, tačiau ir pažeidžiami. Vaikai yra nuostabūs, kaip ir mūsų siela. Tiksliau, vaikai (iki 5 m.) yra sielos veidas. Jų sąmonė dar nesuformuota, nesugadinta visuomenės bendravimo stereotipų, todėl jie vadovaujasi savo siela, kuri irgi turi sąmonę. Tačiau siela yra ir galingas tikrovės valdymo bei pertvarkos įrankis. Jonas Gervė ne kartą pabrėždavo, kad aukščiausia valdžios būsena yra meilės būsena; kuo daugiau meilės, tuo daugiau valdžios. Be sielos žmogus šį jausmą praranda, o tuo pačiu ir Kūrėjo savybes. Juk kurti galima tik su meile, griovimo veiksmams meilės nereikia.  

Sielą nesunkiai pažeidžiama, todėl žmogus turi ją saugoti. Kur buvo mano klaida? Savo aukštą dažnį užsikeldavau tiesiog įsakymu. Matyt, būdavo įtampos, nerimo, gal agresyvumo. Sielai ši būsena nepatiko, jai truko ramybės, meilės, ir ji nuo manęs pabėgo. Sugrąžinimas per jėgą jai irgi nepatiko. Mano sukurta būsena, kuri buvo pastiprinta aukštu dažniu, prieštaravo sielos prigimčiai. Bet jeigu žmogų savo noru palieka siela, ją pasisavinti – šventas reikalas. Tokia tamsiųjų logika. O kad aš jiems netrukdyčiau, jie nutarė mane pastatyti į vietą. Kas vyko toliau, skaitytojas jau žino. 

Čia buvo viena geriausių pamokų mano tobulėjimo kelyje, už kurią tamsiesiems esu dėkingas. Tiesa, antpuolio metu buvo sudraskytos lytinės struktūros, kurios yra prostatoje. Dėl to sutriko šios liaukos būsena, ir aš turėjau daug nemalonumų (detalių neminėsiu). Bet aukšto dažnio instrumentas liko, antraip tektų kreiptis į tradicinės medicinos atstovus. Pirmiausiai reabilitavau lytines sferas, kurių šiuo metu, pasirodo, yra dvi (informacija atėjo iš 7d realybės). Jono Gervės laikais jų buvo keturios. Šios sferos evoliucionuoja specifiniu būdu – tam tikru momentu jos visos susilieja į vieną, paskui iš naujo skaidosi į dvi, vėliau į keturias, evoliucionuodamos atskirai.  

Dabar mano santykiai su siela kuo puikiausi. Supratau savo klaidą, jos atsiprašiau, pasakiau, kad ją myliu ir kad ji – brangiausias mano turtas, kurio niekam neatiduosiu. Beje, patikrinau, kokį dažnį atitinka meilės būsena. Gavau, kad daug tūkstančių Hz. Taigi nieko kito ir nereikia. Ir ši būsena, kartu su Kūrėjo valdžia, gali evoliucionuoti, stiprėti. Galima mylėti gėlytę, šuniuką, artimą žmogų, bet galima ir visą beribį pasaulį...“

Tuo baigėsi mūsų bendražygio prisiminimai ir apmąstymai. Nuo savęs norėtume pridurti, kad toks vingiuotas, bet prasmingas kelias įmanomas tik dabar, kai ne tik Žemėje, bet ir visoje Visatoje vyksta epochinės svarbos procesas – evoliucinis (kvantinis) šuolis. Šio šuolio sąlygomis vyksta žūtbūtinė kova tarp tamsiųjų ir šviesiųjų jėgų dėl Žemės planetos ir žmonijos. Tamsieji karštligiškai skuba – jei žmonija pabus, jiems visiems galas. Kad šito nebūtų, blokuojama visa teigiama informacija, siejamas chaosas, šalių vyriausybės verčiamos priimti beprotiškus sprendimus, įstatymus ir kt. Šiomis sąlygomis kiekvienas žmogus turi pagalvoti apie savo išlikimą. Kokias Gamtos keliamas sąlygas turi tenkinti žmogus, norintis išlikti? Mes vieni pirmųjų einame šiuo keliu ir savo patirtį galime perduoti kitiems...  

2023.09.14  

 

 

Gydykla namuose

Dauguma žmonių nė nenutuokia, kad jų namai stovi negatyviosios energijos zonoje, ir jie lėtai, bet nenumaldomai praranda jėgas ir sveikatą. Ezoterinės informacijos apie geopatogenines Žemės zonas yra daug. Buvo rašoma apie žalingą Hartmano gardelę, kuri šiuo metu panaikinta. Apskritai Žemėje vykstantys procesai, kaip ir jos sąveika su Kosmosu, be galo įvairūs ir sudėtingi, todėl kiekvienu konkrečiu atveju klausimą reikia kelti konkrečiai – ar šis būstas tinkamas gyventi?

Senovėje, prieš pradėdami statyti namą, žmonės privalomai vertindavo tos vietos energinę būseną. Ji galėjo būti patogeninė, neutrali ir stiprios energetikos. Pastaruoju atveju pastatytas namas pasižymėdavo gydomosiomis savybėmis, ypač, jei buvo laikomasi aukso pjūvio taisyklės.

Ta proga pasidalinsiu savo patirtimi. Savo dabartiniame būste (Vilniaus 4-ų aukštų daugiabutyje) gyvenu nuo 1995 m. Prisimenu visus savo kaimynus. Deja, per visą tą laiką iš jų teliko du. Kiti dėl įvairių ligų (tarp jų ir onkologinių) iškeliavo Anapilin. Tiesa, kai kurie iš jų išsikėlė.

Neseniai pas mane buvo apsilankęs bioenergetikas Rimantas, kuris buto koridoriuje ir miegamajame aptiko stiprią geopatogeninę zoną. Ją sudarė energijos sūkurys, nukreiptas nuo Žemės paviršiaus ir einantis per visus namo aukštus. Sūkurio skersmuo apie 12 m. Diagnostika parodė, kad šis sūkurys yra kairinis, t. y. sukasi prieš laikrodžio rodyklę, žiūrint energijos srautui įkandin (pav.), tuo tarpu visi mūsų organizmo dideli ir maži įvairaus dažnio energiniai sūkuriai atitinka dešiniojo sraigto taisyklę, t. y. sukasi pagal laikrodžio rodyklę (pav.). Pasirodo, aš daug metų gyvenau ir nakvojau negatyvioje erdvėje. Kiek sveikatos prarasta...

Kairiniai sūkuriai slopina mūsų organizmo dešininius sūkurius, todėl energijos judėjimas stringa, gyvybinės energijos ištekliai mažėja. Esant stipriam tokio tipo negatyviosios spinduliuotės poveikiui (pvz., psi-ginklo pavartojimo atveju), žmogus gali pasijusti stipriai apsinuodijęs. Tokiais atvejais jo organizmas stengiasi išsivaduoti iš nuodų, o skrandžio turinys, atleiskit, būna juodos spalvos. Juoda spalva neatsitiktinė, tai yra tamsos spalva, kuri priešingai nei šviesa, reiškia judėjimo, taigi ir gyvybės, slopinimą.

Grįžkime prie geopatogeninės namų zonos. Tokį sūkurį panaikinti nėra lengva. Tačiau stiprus bioenergetikas, laikydamasis saugos reikalavimų, jį gali pastumti už namo ribų, kur jis niekam netrukdys.

Po Rimanto darbo išaiškėjo dar vienas dalykas. Pastūmus negatyvųjį sūkurį, atsivėrė stiprios energetikos zona. Po trumpos diagnostikos, paaiškėjo, kad čia yra požeminio upelio, t. y. tekančio vandens, energija. Žinoma, jis neprivalėjo po namu tekėti, bet taip atsitiko. Taigi dabar mano būste negatyvioji zona pakeista pozityviąja, ir ji kelia mano organizmo energetiką, stiprina sveikatą. Tą ryškiai pajutau pirmąją naktį. Vėliau komfortinio miego pojūtis ėmė mažėti. Matyt, tai yra bendroji taisyklė – pradinis poveikis būna stipriausias (pvz., kaip ir tradicinių vaistų). Dabar namuose įkurta tikra gydykla.

 

 

Akistata su anapusiniu pasauliu

Šią istoriją man papasakojo vienas mano pažįstamas J., kuris domisi ezoterika ir dirba su energija. Jo dukra gyvena užsienyje, toli nuo Lietuvos, ten turi šeimą ir mažą mergaitę. Ši kartais serga, kaip ir dauguma vaikų. Tokiais atvejais dukra jam skambina, prašydama padėti. J. pagalba labai paprasta – jis pasiekia meilės būseną ir siunčia savo anūkėlei atitinkamą energiją, matydamas ją sveiką ir besišypsančią. Kai pavyksta pasiekti ryškią būseną, pats „gydymas“ trunka keliolika sekundžių.

Kartą J. dukra paskambinusi pasakė, kad mažajai skauda pilvuką ir ji verkia. J. bandė padėti kaip įprasta, deja, šį kartą nesėkmingai. Netrukus jam atėjo informacija, kad vaiko organizme susidarė toksinai. J., žinodamas, kad cheminius junginius galima skaidyti mintimis, bandė neutralizuoti jų poveikį. Deja, vėl nesėkmingai. Staiga jis prisiminė, kad buvo vienas žmogus, gana žinomas, kurį įvairių šalių spec. tarnybos daug kartų bandė nunuodyti, bet jam vis pavykdavo apsiginti, nes mokėjo žaibiškai skaidyti nuodus. Neilgai galvojęs, J. mintimis kreipėsi į jį pagalbos. Šio žmogaus jau nebėra gyvųjų tarpe, bet J. žinojo, kad tokie žmonės ir po mirties labai stiprūs.

Ir tas žmogus atėjo, šmėstelėjęs pro J. Po kokių 10-15 sek. jis grįžo, stabtelėjęs netoli J. Šis suprato, kad darbas jau padarytas ir nuoširdžiai jam mintyse padėkojo. Netrukus paskambino dukra ir pasakė, kad anūkėlei nustojo skaudėti pilvuką, ji užmigo ir dabar ramiai miega. Ramiai išmiegojusi visą naktį, kitą dieną ji jau buvo sveika.

Tačiau J. nuotykiai tuo neužsibaigė. Jo pagalbos prašymas sukūrė sąsają su mirusiųjų pasauliu, kuriame tiek daug visokiausių energijos ištroškusių būtybių, tarp kurių nemažai išėjusių žmonių. Gyvus žmones palaiko Žemė ir Kosmosas, o mirusiųjų nepalaiko niekas, tad jų vienintelis kelias prasimanyti energijos – atimti iš kitų. Žodžiu, J. ėmė galingai siurbti. Jis dar ne iš sykio suprato, kas atsitiko, bet vėliau jo savijauta ryškiai pablogėjo. Nutraukti ryšius su parazitiniu pasauliu nėra sunku, minties galia veikia nepriekaištingai, tereikia turėti stiprų norą. Geras vaizdinys, stiprinantis minčių darbą yra, pvz., su trenksmu užsidarančios sunkios geležimi kaustytos durys į kitą pasaulį. J. nutraukė ryšį su parazitiniu pasauliu. Tik nebandykite kartoti J. veiksmų, tai yra pavojinga!

Ta proga norėtume patarti žmonėms, kaip elgtis, mirus artimam žmogui. Žinoma, tai yra visuomet skaudus įvykis, aukščiausia atžyma bėdų skalėje. Bet reikia suprasti, kad per atitinkamas emocijas, mintis ir graužatį gali atsiverti kanalas į mirusiųjų pasaulį, o tada... Dažnai būna, kad iškeliavus Anapilin vienam sutuoktiniui, netrukus jam įkandin iškeliauja ir kitas. Galbūt jam iškeliauti padėjo anapusinio pasaulio gyventojai. Kita vertus, sielojimasis turi egoistinį atspalvį: „Kaip aš dabar gyvensiu be jo (jos)?“. Tuo tarpu iškeliavęs žmogus nedingsta – išsaugojęs visą sąmonę, sielą, jis gali jaustis visai neblogai, daug geriau, nei būdamas gyvas. Tai ko sielotis? Tokiais atvejais susivokti padeda universalus dalykas – žinios. Kai žinai, kaip yra iš tikrųjų, atitinkamai reaguoja ir sąmonė.

 

 

Vakcinavimo programos ištrynimas

Šiuo metu (2022 m. vasario mėn.) Lietuvoje baigtas vakcinavimo etapas, nes naujai viruso mutacijai sena vakcina nebetinka. Bet iš tikrųjų čia ne vakcina, skirta kovai su virusu, jos paskirtis kiek kitokia...

Viena mano pažįstama, medicinos darbuotoja, žinodama mano galias, paprašė pagalbos. Mudu vakcinos poveikį įvardinome, kaip maginę programą, kurią iš organizmo būtina pašalinti. Maginės programos šalinimui sukūrėme harmonizuojančią aukšto virpesių dažnio erdvę. Šioje erdvėje sukūrėme vakcinos sukeltų žmogaus genomo pokyčių, t. y. mutacijų, neutralizavimo bei šalinimo programą.

Procesas vyko taip: moteris pajuto stiprių harmonizuojančių energijų bangas, galvoje pakilo spaudimas. Galinga energija pratekėjo stuburu, per krūtinę ir nugarą, juosmenį, šlaunis, blauzdas ir pėdas. Šis galingas aukštadažnės energijos srautas, tarytum sraunus kalnų upelis, pašalino iš organizmo visas dirbtinas nanotechnologijų programas. Mano klientė pasijuto, tarsi naujai gimusi. Atsistatė gyvybinės energijos lygis, normalizavosi visų organų ir sistemų veikla, veidą nušvietė dėkingumo šypsena.

Užkūrėme kūne „pirtį“ ir pašalinome „brendą“ – šiuo atveju mentalinį Covid-19 vakcinos apvalkalą bei agresyvų turinį.

 

 

Nijolės pakabukas

Vakaro skambutis. Atsiliepiu. Tylus prašymas: „Rimantai, gelbėk...“

Skambina iš kito miesto mano pažįstama Nijolė. Teiraujuosi, kas atsitiko. Išgirstu tokią istoriją.

Turistų grupelė iš Lietuvos su gide keliavo po Egiptą. Aplankė daug įdomių vietų. Į Lietuvą Nijolė sugrįžo pablogėjusia sveikata. Namus pasiekė tik su medikų pagalba (ant neštuvų).

Distanciniu būdu skubiai atlieku Nijolės diagnostiką. Padėtis rimta – gyvybei gresia pavojus. Skubiai bandau nustatyti negalavimo priežastį, siunčiu energinį palaikymą. Mano deganti darbo žvakė ima gausiai skleisti juodus dūmus.

Anksti ryte išvykstu gelbėti Nijolės. Tokiu atveju svarbiausia nustatyti jos būsenos priežastį. Namie randu gulinčią, nusilpusią. Tikslinu kelionės detales, kontaktus, ieškau atsakymo, kas taip staigiai galėjo paveikti sveikatą. Tikrinu atvežtus suvenyrus. Netikėtai Nijolė parodo jai dovanotą pakabuką, kurį ji ilgai nešiojo: „Visai buvo pamiršusi.“ Akimirksniu viskas paaiškėja. Afrikos juodieji Vudu magai praktikuoja ligos perdavimą per daiktus (gražius suvenyrus). Teliko pašalinti į pakabuką įdėtą ligos informaciją.

Iš papuošalų, suvenyrų ir kt. įsigytų (nesvarbu, kur) daiktų išvalykime blogą informaciją.

 

 

Nuoširdūs žodžiai ne visuomet praverčia

2019.11.16 Life expert aparatu pasidariau pilną organizmo diagnostiką. Biologinis amžius buvo keliais metais didesnis už faktinį. Sveikatos būklė patenkinama. Ją atspindi 2019.11.16 aurograma.

Po Rimanto darbo 2019.11.21 sveikatos rodikliai ryškiai pagerėjo, visų organizmo sistemų būklė pasiekė normą, biologinis amžius sumažėjo net 14 m.

Toliau 2019.11.25 per Lietuvos Ezoterikų Konferenciją aš emocingai ir ne itin pagarbiai (nors ir argumentuotai) atsiliepiau apie krikščionybę. Esu buvęs katalikas, bet nutraukti ryšio su katalikiškuoju egregoru, kuris susidaro krikšto metu, man tada dar nebuvo pavykę. Taigi kalbėjau, tegu formaliai, bet dar būdamas katalikas. (Vėliau sunkiai, bet visgi nutraukiau ryšį su šiuo egregoru.) Egregoras – tai sistema, energinis darinys, kuris reaguoja į išorinį ir vidinį poveikį. Šiuo atveju jis mano kalbą, matyt, palaikė agresija ir atitinkamai reagavo. Gavau energinį smūgį, mano biolaukas buvo sudarkytas, būsena neatpažįstamai pasikeitė. Labiausiai buvo pažeistos galvos struktūros. Visa tai aiškiai matyti aurogramoje.  

Iš šios pamokos būtina darytis išvadas. Neturime pasiduoti emocijoms, visuomet reikia blaiviai vertinti padėtį. Negalime daug dėmesio skirti negatyviems dalykams, juos fiksuoti, nes taip mes juos tik stipriname, siųsdami savo energiją. Jeigu mums kas nors nepatinka, galime be emocijų keisti padėtį, tereikia labai panorėti. Bet jeigu jau nutarėme konfrontuoti, įvertinkime savo ir konfrontacijos objekto energinę galią, taip pat šios sąveikos pasekmes. Šiuo atveju katalikų egregorą savo mintimis, t. y. energija, palaiko milijardas tikinčiųjų. O mane? Mano apsauginis biolaukas skylėtas, jo sluoksnis nėra tankus, storis nedidelis, todėl ir gavau „per kepurę“. 

Be galo įvairus, gyvas ir sąmoningas energinis pasaulis yra viršesnis už mūsų regimąjį. Jis gyvena pagal savas taisykles, kurias būtina žinoti.

 

 

Sielos sugrąžinimas

Daug metų mane slėgė stresas, seko fizinės ir protinės jėgos, stumtis į priekį buvo vis sunkiau, vaikščiojau susikūprinusi tarsi nešdama naštą, išsitiesti išeidavo sunkiai ir ne iki galo, iškart vėl sukrisdavau į kuprą. Rimantui nuo manęs nukabinus sielą siurbusius darinius ir kitus į sprandą įsikibusius parazitus ir sugrąžinus sielą, kurios buvo telikęs penktadalis, akimirksniu nušvito akyse, ėmė svaigti galva, pajutau dilgčiojimus po vis kūną, suspaudė smilkinius ir kaktą, apėmė graudulys. Po kelių minučių kaip ranka nuimtas dingo chroniškas nuovargis, apėmė lengvumas ir dingo susikūprinimas, nugarą tarsi atrakino, pavyko po daug laiko be pastangų išsitiesti ir lengvai vaikščioti išsitiesus tam neskiriant papildomų pastangų. 

Tą naktį sapnavau ryškų siurrealistinį sapną, kurio, priešingai nei kitų savo sapnų, atsibudusi nepamiršau ir aiškiai prisimenu iki šiol. Stovėjau ir pro langą žiūrėjau į jūrą. Staiga pakilo didžiulė banga, jūroje įvyko sprogimas, o iš vandens suformavusio kraterio ėmė lįsti įvairios būtybės. Iki pusės jos panėšėjo į vabzdžius ilgomis į priekį atkištomis didžiulio maldininko kojomis, nuo pusės kūnai siaurėjo užsibaigdami gyvatę primenančiomis uodegomis, sumerktomis į vandens kraterio centrą. Visi jie stiepėsi į viršų, daugelis į žirgą panašiomis galvomis didelėmis akimis. Vaizdas priminė Dali paveikslą „Šv. Antano gundymą“. Būtybės ėmė artėti, išnykdamos ir vėl atsirasdamos, prie pat lango pasirodė trys oranžinės žuvys išsprogusiomis akimis, tai pasirodydamos, tai pradingdamos. Kažkas iš tolo ėmė šaukti, prašyti įsileisti. Aš skubiai uždariau stiklines duris, išgirdusi beldimą į duris pasitraukiau gilyn į kambarį ir uždariau dar vienas duris, nieko neįsileisdama. Palaipsniui bandymai įsiveržti liovėsi. 

 

  

Mažasis aiškiaregis

Mažasis Mikalojus (2 m. ir 5 mėn.) – aiškiaregys, jam nuo gimimo aktyvuota „trečioji akis“. Tokie vaikai mato tai, ko nemato kiti, o meluoti jie nemoka. Tačiau tėvai ir kiti suaugę jiems prieštarauja: „Na, ką tu, juk ten nieko nėra, ar pats nematai?“ Toks nesupratimas vaikus neretai skatina „žaisti pagal suaugusiųjų taisykles“ ir jie praranda savo dovaną.  

Pirmąją naktį, po to, kai Rimantas išvadavo Mikalojaus mamą nuo piktų parazitinių būtybių, vaikas staiga ėmė klykti. Iki šiol taip dar nebuvo. Dienos metu jis vėl netikėtai ėmė klykti. Vaikas pribėgo prie mamos, tarytum prašydamas apsaugos. Jo veidas buvo iškreiptas siaubo. Po kurio laiko jis nurimo. Kitą naktį jis vėl ėmė klykti. Laimei, čia buvo paskutinis kartas. Galime tik spėlioti, ką vaikas pamatė. Spėjame, kad ten buvo baisios (nehumanoidinės) išvaizdos būtybės, kurios atėjo pasižiūrėti savo buvusio grobio.  

Kartą po kelių dienų Mikalojus pasakė: „Kažkas atėjo“ ir atidarė duris, tarytum kviesdamas neprašytus svečius išeiti. Šį kartą jis buvo ramus, o tai reiškia, kad būtybė nebuvo baisi.  

 

 

Negatyviojo kanalo išstūmimas

Tyrimui mane pakvietė draugai. Jiems rūpėjo sužinoti priežastį, dėl ko name kilo gaisras. Buvo taip. Name ant antrojo aukšto palangės buvo palikti smilkstantys smilkalai. Šeimininkai tuo metu dirbo lauko darbus. Pastebėję besiveržiančius iš namų dūmus, jie puolė gesinti gaisrą ir iškvietė gaisrininkus. Šie netrukus atskubėjo ir užgesino gaisrą. Tada gaisro priežastimi buvo įvardinti palikti be priežiūros smilkalai. Mane ši situacija sudomino, tad pradėjau tos vietos energetinį tyrimą. Paaiškėjo, kad namas buvo pastatytas (neseniai) ant negatyviojo energinio kanalo. Taigi kilo įtarimas, kad gaisro kilimo priežastis yra būtent energinė (galimas poltergeistas). Matavimai parodė, kad šis negatyvusis laukas yra 10 m skersmens. Nutariau šią negatyviąją zoną išstumti iš namo teritorijos. Iš tikrųjų ją pavyko nukelti dar toliau – išstumti už tvoros. Po tolesnių tyrimų šalia namo atradau dar vieną panašaus dydžio pozityvinį energinį kanalą. Tai didžiulė Žemės dovana. Nedažnai man tenka sutikti tokio dydžio pozityviąją zoną. Jos dalis buvo namo viduje... Namo šeimininkai sužinojo, kad turi ypatingas Žemės dovanas: negatyvinį energinio apsivalymo kanalą ir pozityvinį energinio pasikrovimo kanalą.

Štai tokiais netikėtais atradimais pasipildė mano energiniai tyrimai. 

Išvada: Prieš statant gyvenamuosius namus bei administracinės paskirties pastatus, pramonės objektus rekomenduojama numatomos statybinės teritorijos geopatogeninį tyrimą, kurio metu nustatomi požeminiai negatyviosios spinduliuotės šaltiniai ar kitos anomalijos, galinčios sukelti technogenines avarijas, gaisrus, įvairius žmonių susirgimus...