A -  B -  C -  D -  E -  F -  G -  H -  I -  J -  K  -  L  -  M -  N - O  -  P -  R -  S -  Š -  T -  U -  V -  Z -  Ž

Misticizmas (gr. mystikos – paslaptingumas), filos. ir teol. mokymas, taip pat ypatingas pasaulio suvokimo ir pažinimo būdas, grindžiamas emocijomis, intuicija ir iracionalizmu. Mistinė patirtis suprantama kaip asmens tiesioginio bendravimo, susiliejimo su absoliučia realybe, absoliučios tiesos tiesioginio suvokimo patirtis. Ši tikroji realybė protui nepavaldi ir pasiekiama tik mistiniu būdu. Tokia absoliuti tiesa religijų dažnai sutapatinama su Dievu ar Absoliutu. Misticizmo esmė gludi teigime, kad su Dievu ar Absoliutu galima susijungti tiesiogiai, be jokių tarpininkų. Įvairios mistinės doktrinos, kurios sutinkamos visose pasaulinėse religijose ar mokymuose, turi bendrų bruožų: jos grindžiamos intuityvizmu ir simbolizmu, siūlo praktikuoti tam tikrus psichofizinius pratimus, ritualus ar meditacijas, kurios yra būtinos, norint pasiekti tam tikrą psichikos būseną – pakitusios sąmonės būseną. Prie mistinės pakraipos mokymų priskiriami chasidizmas, gnosticizmas, kabala, rozenkreicerizmas, sufizmas, tantrizmas ir kt. Misticizmas nesvetimas ir krikščionybei – Rytų ir Vakarų, jis išvystytas dar vienoje krikščionybės atšakoje – protestantizme^[5].

Misticizmo mokymą patvirtina kai kurių individų ekstrasensoriniai gebėjimai – galimybė suvokti ne tik mūsų fizinį pasaulį, bet ir anapusinį – kitiems nematomą energinį pasaulį. Šiems žmonėms pavyko savyje išvystyti aiškiaregystę, aiškiagirdystę, kt. savybes. Tokie žmonės kontaktuoja su kitais pasauliais, iš kurių gauna neįprastos informacijos. Deja, daugumos žmonių sąmonės būsena kitokia, todėl jie aukštesnio lygmens informaciją priima kaip mistiką. Jų ribotumas jiems neleidžia priimti to, kas yra už mūsų jutimo organų ribų ir neįrodoma visuotinai priimtais metodais. Tokį daugumos požiūrį formuoja ir akademinis mokslas.