A -  B -  C -  D -  E -  F -  G -  H -  I -  J -  K  -  L  -  M -  N - O  -  P -  R -  S -  Š -  T -  U -  V -  Z -  Ž

 

Tunguskos sprogimas, anomalusis reiškinys, didelės galios sprogimas, kurį sukėlė kosminis kūnas, 1908 06 17 (pagal Grigaliaus kalendorių – 30 d.) įsirėžęs į Žemės atmosferą ir sprogęs virš Sibiro taigos maždaug 7–10 km aukštyje Akmenuotosios Tunguskos upės rajone, 60 km nuo Vanavaros kaimo (Evenkų rajonas, Krasnojarsko kraštas). Sprogimas sukrėtė taigą apie 7 val. vietos laiku, vėduokle išguldydamas medžius maždaug 2000 km2 plote. Sprogimo energija prilygo 10–15 mln. t trotilo (maždaug tūkstančiui Hirošimos atominių bombų). Keletą sekundžių iki sprogimo buvo matyti ryškus bolidas (labai šviesus meteoras). Sprogimas buvo girdimas 800 km nuo epicentro, sprogimo banga jaučiama tūkstančius km nuo jo, ji mažiausiai du kartus apskriejo visą planetą, kilo seisminės bangos. Keletą dienų po sprogimo buvo padidėjęs nakties dangaus švytėjimas, sumažėjęs atmosferos skaidrumas. Laimei, aukų išvengta, nukentėjo gyvūnija, kai kurie vietiniai gyventojai patyrė traumas.

Pradedant 1927, į katastrofos vietą buvo surengtos kelios ekspedicijos. Didesnio kiekio hipotetinio meteorito medžiagos nerasta, tačiau aptikti mikroskopiniai silikatiniai ir magnetitiniai rutuliukai, taip pat padidėjęs kai kurių chem. elementų kiekis liudija galimai kosminę medžiagos kilmę. 2013 žurnale Planetary and Space Science buvo publikuoti mikroskopinių bandinių, rastų 1978 ekspedicijoje, tyrimų rezultatai. Juose aptikti mineralai, būdingi deimantų turintiems meteoritams. Kita vertus, pastebėta, kad ištirtų bandinių įtartinai žema iridžio koncentracija, kas meteoritams nebūdinga.

Iki šiol neprieita prie vieningos nuomonės dėl kosminio kūno kilmės. Labiausiai paplitusi oficialiojo mokslo versija, kad Tunguskos kosminis kūnas buvo 50–100 m skersmens kometos ledo branduolys, įkaitęs ir sprogęs 7–10 km aukštyje. Keltos ir kt. hipotezės: kosminis kūnas – nežemiškų civilizacijų erdvėlaivis, sprogimas – Teslos Nikolos sukurto naujo masinio naikinimo ginklo bandymas, sprogimą sukėlė su Žeme susidūrusi juodoji bedugnė ir kt.

O štai Gervės Jono informacija, gauta tiesioginiu būdu[7] (1997 11 23 paskaita). Kaip dažnai būna, realybė pasirodė esanti sudėtingesnė ir įdomesnė, nei mes galėjome įsivaizduoti:

„Kai pradėjau savo tyrimus, pasirodė, kad ten iš tikrųjų buvo nedidelis erdvėlaivis. Žemės kolonizavimo procesas prasidėjo ne šiandien. To erdvėlaivio Žemė nepriėmė. Jinai jį ir susprogdino. Galiu dar pateikti pavyzdį.

1986 – daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Čelendžerio“ katastrofos metais – sudužo ir visa serija raketų (5 vnt.), kurias leido sovietų vyriausybė. Ir visos patyrė nesėkmę 16 km aukštyje. Sudužus „Čelendžeriui“, mūsiškiai paleido savo eilinę raketą ir šį faktą paskelbė per televiziją. Iki tol tokia informacija būdavo griežtai įslaptinama. Aš jau tada tyriau tas energines problemas, ir buvo aišku, kad Žemė ėmėsi priemonių apsisaugoti nuo branduolinio karo. Ji 16 km aukštyje sukūrė visą seriją energijos darinių – apvalkalų. 16 km – Žemės ilgio vienetas. Skrosdamos energinius apvalkalus raketos susprogdavo. Šiandien šie apvalkalai tebeegzistuoja. Tiesa, iš jų pašalintas užpildas, bet juos pripildyti – 2 min. darbas. Tada jie naikintų bet kurias skraidymo priemones. Suprantama, Žemė mus gina ir nuo neprašytų kosminių svečių. Tačiau tokia apsauga nėra absoliuti. Ir Žemėje, ir šalia jos egzistuoja energinės medūzos, kurios „praėda“ apvalkalus, padarydamos juose skyles. Pro tas skyles prasmunka NSO ir kt. objektai. Taigi tada įvykęs sprogimas buvo Žemės apsaugos sistemos veikimo rezultatas. Ši sistema egzistuoja ir iki šiol.“

Tunguskos sprogimo vieta iki šiol masina daugelį tyrėjų. Šalia esančioje Vanavaros gyvenvietėje įkurtas ir veikia Tunguskos meteorito muziejus, o XX a. dešimtame d-metyje buvo įkurtas draustinis, turintis perspektyvą tapti mokslo tyrimo centru. Dėl nuolatinių gaisrų ir pūvančių senų kritusių medžių kasmet lieka vis mažiau katastrofos pėdsakų. Todėl 1996 ekspedicijai buvo iškelta užduotis – paimti išlikusius dirvos, floros ir faunos mėginius, medžių kamienų nuopjovas ir visa tai išsaugoti argono atmosferoje ateities tyrėjams[2,5].