A -  B -  C -  D -  E -  F -  G -  H -  I -  J -  K  -  L  -  M -  N - O  -  P -  R -  S -  Š -  T -  U -  V -  Z -  Ž

Prigimtinės savybės (lot. qualitas occulta, pažodžiui – paslėptosios savybės), ypatingos prigimtinės savybės, kuriomis scholastai (žr. scholastika) aiškindavo įvairių daiktų, kūnų judėjimą, būseną, sąveiką su kitais objektais. Pvz., jeigu dangaus kūnas skrieja apskritimine orbita, vadinasi, tokia jo prigimtis. Tokia buvo scholastinių mokymų esmė.

Scholastikos ištakos siekia Aristotelio ir peripatetikų mokyklos laikus. Vidurinių amžių scholastika buvo papildyta teol. dogmomis. Šiais laikais scholastinis mokymas akademiniame moksle, pvz., fizikoje, iš esmės tebeegzistuoja (akademinio mokslo krizė). Vienas šiuolaikinės scholastikos pavyzdžių: „Kodėl du kūnai, turintys inercinę masę (inercijos reiškinys), traukia vienas kitą? Todėl, kad jų masės sukuria gravitacinės (gravitacija) sąveikos lauką.“ O kodėl sukuria? Matyt, todėl, kad tokia jų prigimtis. Akademinis mokslas reiškinio esmės neaiškina.