A - B - C - D - E - F - G - H - I - J - K - L - M - N - O - P - R - S - Š - T - U - V - Z - Ž
Kometa (gr. kometes – ilgaplaukė, plaukuotoji), uodegotoji žvaigždė, mažasis Saulės sistemos kūnas, skriejantis labai ištęsta orbita, įvairiai 
pasvirusia į Žemės orbitos plokštumą. Kometa turi kietą, dažn. 1–20 km skersmens netaisyklingos formos brand., susidedantį iš sušalusių vandens, dujų ir dulkių. Kometai priartėjus prie Jupiterio–Marso orbitos, ledas ima sublimuoti, susidaro kometos atmosfera, vad. koma, arba skraistė, kuri driekiasi iki mln. km, o dulkių ir dujų uodega dažn. būna nukreipta nuo Saulės. Didesnio brand. kometa (pakankamai arti Žemės) matoma plika akimi. Kometos uodega spindi; ji išsklaido Saulės šviesą, be to, spinduliuoja jos sužadintos molekulės. Kometos judėjimą trikdo didžiosios planetos, ypač Jupiteris ir Saturnas, keisdamos jos orbitą. Kometos būna periodinės (jų orbitos elipsinės) ir neperiodinės, kurios praskrieja pro Saulę tik kartą. Mažesnis kaip 200 m. sukimosi periodas laikomas trumpu, ilgas periodas būna iki kelių tūkst. m. Kometos medžiaga palaipsniui sklaidosi, ir jos, kaskart sugrįžtančios prie Saulės, brand. būna sumažėjęs, kol galiausiai visai suyra. Kasmet iš Žemės observatorijų atrandama 20–40 naujų kometų, dar daugiau – kosminiais teleskopais. Iki 2014 į katalogus įtraukta apie 5300 kometų su patikimai apskaičiuotomis orbitomis[2].
Iš visų periodinių kometų tik viena Halio kometa aiškiai matoma plika akimi. Ji grįžta prie Saulės kas 75–76 m. Metraščių analizė leidžia tvirtinti, kad ji danguje buvo stebėta apie 30 kartų. Pirmą kartą kometa patikimai identifikuota 240 pr. Kr., paskutinį kartą – 1986[5].
Šios nedažnos, bet ryškios dangaus viešnios senovės gyventojams sukeldavo baimės jausmą, jos būdavo laikomos pranašišku ženklu, perspėjančiu apie dideles bėdas, užgriūsiančias žmoniją – karus, visuotinius marus, stichines nelaimes – žemės drebėjimus, potvynius, sausras ir t. t. Kometa būdavo „kalavijo, bado, mirties, vadų ir didžiųjų žmonių išėjimo ženklas“. Visa tai būdavo aprašoma metraščiuose.
1456, kai danguje pasirodė ryški kometa, popiežius Kalikstas III pareiškė, kad jos forma primena turkų jataganą, o tai reiškia, kad turkai ruošiasi užpulti krikščionis. Jis visus paragino ruoštis karui su turkais, o kad šios baisios nelaimės būtų išvengta, įsakė kasdien visose šventyklose skambinti varpais ir maldose keikti kometą bei turkus. Savo ruožtu, pamatę šią kometą (o ji buvo ta pati, kuriai vėliau buvo suteiktas Halio vardas) turkai pareiškė, kad ji labai primena krikščioniškąjį kryžių, vadinasi, reikia laukti krikščionių antpuolio.
Visas pasaulis su nerimu laukė kruvinojo karo pradžios, nes kometa atrodė „siaubingai“: „jos auksinio atspalvio uodega regėjosi tarsi siautulingoji liepsna, nusidrėkusi bemaž per pusę dangaus“. Tačiau netrukus ji išnyko, paskui savęs nepalikusi jokio pėdsako, ir pasaulyje vėl įsiviešpatavo ramybė.
Sprendžiant iš Kinijos, Japonijos, Egipto, Bizantijos, Rusijos ir europinių kronikų, kometos pasirodymas būdavo siejamas su maro epidemijomis. Visgi ne visi senovės žmonių prietarai ir įsitikinimai buvo tamsumo pagimdyti. Kai kurie iš jų turėjo realų, ne mistinį (mistika) pagrindą. Gyvename visuotinės sąveikos sąlygomis. Jeigu Saulės sistemos kūnai veikia žmogų (astrologija), tai kodėl kometos turėtų būti išimtis?
Pagal Gervės Jono mokslą skriejanti kometa keičia struktūrinį energinį Žemės lauką, kuria naują erdvę. Susidaro naujos gyvybės generavimo sąlygos, atitinkančios žemą išsivystymo lygį – virusų ir bakterijų. Kitaip sakant, kometa, kurios branduolys – „purvinas ledas“, įneša savas vibracijas, o 
jos aktyvuoja tokius gyvybės lygmenis, kurie su tomis vibracijomis rezonuoja. Ir per Žemę ritasi epidemijų ar pandemijų bangos.
Dar heliobiologijos pradininkas A. Čiževskis buvo nustatęs, kad tamsios Saulės dėmės (jų žemesnė temperatūra ir todėl žemesnis energinis lygmuo) sukelia epidemijas. Šios dėmės kuria erdvę, kuri atitinka vabzdžių ar virusų lygį.
Halio kometa pirmą kartą buvo nufotografuota 1910, be to, atlikti jos elementų spektrų tyrimai. Spektrinė analizė parodė, kad į kometos sudėtį įeina nuodingosios ciano dujos ir smalkės. Tų metų gegužės 18 d. Žemė turėjo kirsti kometos uodegą, todėl ši informacija paskatino pasaulio pabaigos pranašystes, sukėlė paniką.
Garsus amerikiečių rašytojas M. Tvenas 1909 savo autobiografijoje rašė: „Aš išvydau pasaulį 1835 kartu su Halio kometa. Kitais metais ji vėl pasirodys, ir aš manau, kad mudu kartu ir išnyksim. Jeigu aš neišeisiu sykiu su Halio kometa, čia bus didžiausias mano gyvenimo nusivylimas. Tikriausiai Dievas nutarė: „Štai du keisti, nepaaiškinami reiškiniai – juodu kartu atsirado, tegu kartu ir išeina.“ Taip ir atsitiko: jis gimė 1835 11 30, praėjus dviem savaitėms po to, kai kometa kirto savo perihelį, o mirė 1910 04 21, kitą dieną po jos perihelio. Mistika? Atsitiktinumas? Ne, tiesiog Gamta vykdė žmogaus nurodymą. Kiekvieno žmogaus žodžiai, mintys turi didesnę ar mažesnę galią. Matyt, M. Tveno noras buvo nuoširdus.