A -  B -  C -  D -  E -  F -  G -  H -  I -  J -  K  -  L  -  M -  N - O  -  P -  R -  S -  Š -  T -  U -  V -  Z -  Ž

 

Apeironas (gr. a – neigimo priešdėlis + peiron – riba, galas), materialusis mūsų būties pradas ir pamatas, begalinis, beribis, bematis. Sen. graikų filosofijos sąvoka.

Analizuodamas praeities filosofų sąvoką „apeironas“, Aristotelis pabrėždavo, kad visi jo pirmtakai traktavo apeironą kaip ontologijos principą, tam tikro būties prado atributą. Jonijos gamtos filosofijos (natūrfilosofijos) mokyklos atstovas Anaksimandras Miletietis šį terminą vartojo kaip būdvardį, nusakantį šio prado neapibrėžtumą. Tačiau sykiu dauguma mąstytojų, įskaitant ir Anaksimandrą, būties pradą apibūdindavo kaip tam tikrą kosmogoninę promateriją, kuri iš išorės apima struktūruotą kosmosą ir pasirengusi jį praryti po žūties. Iš čia Aristotelis padarė išvadą, kad Anaksimandras apeironą suprato kaip pasaulio pradą, visų principų principą. Būtent Anaksimandras pirmasis prakalbo apie pirmapradę būtį kaip apie materiją, kuri iš principo neapibrėžiama, nes yra bematė – neturi apribojimų nei į didesnę, nei į mažesnę pusę. Taip Aristotelio filosofijoje būdvardis virto daiktavardžiu.

Taigi pasak Anaksimandro apeironas yra visos mūsų būties šaltinis, begalinis, amžinas, „nežinantis senatvės, nemirtingas ir nesunaikinamas“ materialusis pradas, kuriam būdingas nuolatinis judėjimas. Apeironas pasižymi vidiniu aktyvumu: dėl sūkurinio judėjimo jis nuolat iš savęs išskiria fizikines priešybes: drėgną ir sausą, šaltą ir šiltą. Šių savybių porinės kombinacijos formuoja stichijas: žemę (sausą ir šaltą), vandenį (drėgną ir šaltą), orą (drėgną ir karštą), ugnį (sausą ir karštą), o iš jų – visus daiktus (keturi pirminiai elementai).

Anaksimandras toliau plėtojo apeirono, kaip mūsų būties prado, idėją: jeigu egzistuoja įvairios stichijos, nelogiška skelbti kurią nors vieną iš jų pirmaprade substancija. Todėl Anaksimandras ryžtingai atsisakė pirmapradžiais laikyti vandenį (Falesas Miletietis), orą (Anaksimenas Miletietis), ugnį (Heraklitas Efesietis) arba kartu visas keturias stichijas. Palyginti su savo pirmtakais ir net sekėjais, Anaksimandras padarė didelį žingsnį bendrojo būties prado paieškos kelyje.

Gervės Jono moksle visomis apeirono savybėmis pasižymi pirminė substancija, iš kurios evoliucionavo visa mūsų tikrovė. Keturi pirminiai elementai atitinka gerokai vėlesnį mūsų tikrovės lygmenį, kai apeironas (pirminė substancija) jau yra nuėjęs ilgą evoliucijos kelią.