A -  B -  C -  D -  E -  F -  G -  H -  I -  J -  K  -  L  -  M -  N - O  -  P -  R -  S -  Š -  T -  U -  V -  Z -  Ž

 

Pliuralizmas (lot. pluralis – daugybinis): 1. filos. nuostata, teigianti, kad egzistuoja kelios (arba daug) viena nuo kitos nepriklausomos būties formos (ontologinis pliuralizmas, žr. ontologija); 2. skirtingų, bet lygiateisių politinių partijų, organizacijų, pažiūrų buvimas visuomenėje (socialinis pliuralizmas); 3. skirtingų nuomonių, ginamų diskusijos metu, įvairovė (nuomonių pliuralizmas).  

2. Šio tipo pliuralizmas gali būti požymis, kad visuomenė (valstybė) vystosi, neturėdama savo oficialios ideologijos, todėl tokių subjektų nuostatos gali ne tik skirtis, bet ir prieštarauti viena kitai.  

3. Nuomonių pliuralizmas atspindi ir neigiamą pusę: kai yra daug diskusijos subjektų, pagr. diskusijos tikslas – tiesos atskleidimas, vieningos nuomonės, kompromiso suradimas ir kt. – gali būti nepasiekiamas. Dažnai tokio pliuralizmo priežastis – deformuota žmonių sąmonė, kuri susidarė dėl ilgą laiką Žemėje veikiančios žmonijos slopinimo sistemos ardomosios veiklos. Žmogaus požiūrį į diskutuojamą objektą atspindi jo sąmonės būsena. Skirtingų žmonių sąmonė skirtingai deformuota, todėl kiekvienas iš jų diskutuojamą objektą mato savo kampu, ir diskusijos tikslas sunkiai pasiekiamas. Žmogaus sąmonei būdinga pagrindinė žmogiškoji kryptis, jos dariniams – aukso pjūvio proporcija, jos sandaroje neturėtų būti kitų kosminių civilizacijų ar svetimpročių esybių sąmonės darinių. Vaisinga diskusija – vieningosios žmonijos savybė.