A -  B -  C -  D -  E -  F -  G -  H -  I -  J -  K  -  L  -  M -  N - O  -  P -  R -  S -  Š -  T -  U -  V -  Z -  Ž

 

Pasaulis, plačiąja prasme – tam tikra erdvės dalis, turinti savo struktūrą, vystymosi principus, materijos judėjimo dominantes, savybes, t. y. – savo būseną. Visi pasauliai begalinėje Gamtos įvairovėje atitinka savo lygmenį, t. y. gali būti ir elementariųjų dalelių lygmens (ar smulkesni), ir kosminio masto. Pastarieji turi ir savo paskirtį bendrame tikrovės evoliucijos procese. Toks yra ir galaktikų pasaulis, ir daug kitų, figūruojančių Gervės Jono moksle: apatinis pasaulis, vidurinis pasaulis, viršutinis pasaulis ir kt.

Šnekamojoje kalboje dažnai minimas „vidinis pasaulis“, pvz., žmogaus. Iš tikrųjų šis žodžių junginys atitinka vidinę pasaulio būseną, kai visi procesai (evoliucija) vyksta šio pasaulio viduje – elementariojoje dalelėje, žmoguje, žvaigždėje ir t. t. Tačiau vidinių procesų rezultatas anksčiau ar vėliau patenka į išorę (vidus ir išorė) – objektas ar subjektas įgauna naują savybę, įveikia naują evoliucijos pakopą.

J. Gervė terminą „pasaulis“ vartoja ir kita prasme. To priežastis – didžiulė tikrovės įvairovė, kurioje naujos sąvokos reikalingos ir naujų pavadinimų. Deja, naujų terminų kūrimas – svarbus ir sudėtingas procesas, tad jų kol kas trūksta. Pasauliu, kitaip nei Kosmosą ir Visatą, J. Gervė vadina tokią būseną, kuriai būdingi griežti kiekvieno lygmens determinantai. Pasaulis – tai griežtai fiksuoto (žr. fiksacija) ryšio, sąveikos sistema.