A -  B -  C -  D -  E -  F -  G -  H -  I -  J -  K  -  L  -  M -  N - O  -  P -  R -  S -  Š -  T -  U -  V -  Z -  Ž

Bohemos giraitė (angl. Bohemian Grove), 1100 ha (11 km²) poilsio vieta, esanti Monte Rio, Kalifornijoje. Priklauso privačiam San-Francisko džentelmenų klubui, žinomam kaip „Bohemos klubas“. Kasmet liepą čia renkasi įtakingiausi pasaulio žmonės, kad dalyvautų dviejų savaičių vasaros poilsio „maratone“. Rimtų žmonių liudijimais – žmonių aukojimo ritualų vieta.

„Bohemos klubas“ uždaras, jo nariai – tik vyrai, tarp jų aktoriai, muzikantai, stambaus verslo lyderiai, valstybės pareigūnai, buvę Amerikos prezidentai, aukštesnieji žiniasklaidos vadovai ir t. t. Išbuvęs klube 40 m., jos narys pelno „Senosios gvardijos“ statusą. Toks buvo trisdešimt pirmasis JAV prezidentas Herbertas Hooveris (1929–33), kuris įstojo į klubą 1913. Yra viena klubo ypatybė – norint tapti klubo nariu, reikia „išstovėti“ eilėje apie 15 m. Klubo nariai į „Bohemos giraitę“ gali kviestis svečių, kurie bus kruopščiai patikrinti. Čia lankosi vyriausybių ministrų kabineto nariai, stambių korporacijų, finansinių institutų direktoriai ir valdytojai, Pentagono rangovai, stambiausių naftos kompanijų, bankų, žiniasklaidos kompanijų šeimininkai ir vadovai. Svečiai atvažiuoja iš visos Amerikos ir kitų pasaulio šalių.

„Giraitės“ devizas: „Voratinklį rezgantys vorai čia nevažiuoja“. Turima omeny, kad visas problemas ir komercinius sandorius reikia palikti namuose. Nepaisant to, yra liudijimų, kad būtent „Giraitėje“ sudaromi svarbūs politiniai ir komerciniai sandoriai. „Bohemos giraitė“ ypač garsėja dėl čia įvykusio susitikimo „Manhatano projekto“ reikalais 1942 rugsėjį, po kurio buvo sukurta atominė bomba. Jame dalyvavo fizikai Ernestas Lawrenceʼas, Robertas Oppenheimeris, Urano Komiteto vadovai (Harvardo, Jeilio, Prinstono universitetų prezidentai), Standard Oil ir General Electric atstovai bei įvairūs karo pareigūnai. „Giraitės“ nariai didžiuojasi šiuo klubo istorijos puslapiu ir dažnai apie jį pasakoja naujai atvykusiems. Tačiau kai kurie kiti šokiruojantys įvykiai kelia daugybę klausimų, skatina pareiškimus, paskalas ir net žiniasklaidos parodijuojami.

Vasaros stovyklavietės tradicijos nusistovėjo, praėjus 6 m. po to, kai 1872 buvo įsteigtas „Bohemos klubas“. Iš pradžių klubo nariai rengė stovyklas įvairiose JAV vietose, o nuolatiniai liepos mėn. susibūrimai „Giraitėje“ prasidėjo 1899. Palaipsniui, per kelerius metus klubo nariai išsipirko žemę, supančią sambūrių vietą. Stovyklų tikslas – linksminti klubo narius ir svečius, todėl dailininkai ir muzikantai išsaugojo „Bohemos“ statusą (reporteriai iš klubo narių vėliau buvo pašalinti).

„Bohemos giraitė“ – nuostabus žmogaus neliestos gamtos draustinis, išsaugojęs daugybę takelių, joje auga 1500 m. senumo sekvojos. Ilgaamžės sekvojos simbolizuoja pirmykštę gamtą, kurios neliko šiuolaikiniuose didmiesčiuose.

„Bohemos giraitės“ lankytojai linksminasi įvairiai, čia rengiami brangūs teatrinio tipo pasilinksminimai („Audringosios linksmybės“), taip pat muzikinės komedijos („Žemos gudrybės“), kur moteriškus vaidmenis atlieka vyrai – klubo nariai. Dauguma „Giraitės“ statinių skirta įvairioms linksmybėms.

Taip pat čia pristatyta po visą „Giraitę“ išsisklaidžiusių poilsio namelių; 2007 jų buvo 118. Šie nameliai suskirstyti į stovyklų sektorius, kurie įrengti priklausomai nuo to, kas juose gyvena. Sakoma, kad stovyklos, kurios skirtos stambiausių korporacijų vadovams, yra JAV socialinės politinės sistemos aukščiausioji grandis. Sektoriai turi savo pavadinimus, pvz., Cave Man – „Urvinis žmogus“, Owls Nest – „Pelėdų lizdas“, Lost Angels – „Puolę angelai“ ir t. t. „Bohemos giraitėje“ įrengtas stadionas – 2000 vietų amfiteatras, dažn. skirtas teatro vaidinimams. Taip pat įrengtas „Pietų ratas“, vienu metu talpinantis apie 1500 pietaujančiųjų.

Nuo pat klubo įsteigimo „Bohemos giraitės“ simbolis buvo „Pelėda“. Šios betoninės skulptūros aukštis 9 m., ji stovi „Giraitės“ viduryje ant plieninio postamento priešais ežerą. „Giraitės“ ežeras dirbtinis, prie jo rengiami susirinkimai, taip pat nuo 1929 čia kasmet vykdomi ritualiniai aukojimai. Aukojimo metu padegama žmogaus imitacija – lėlė.

„Bohemos klubo“, jo narių privatus gyvenimas sukėlė daug dėmesio ir įtarimų, sklido kalbos dėl poilsiautojų homoseksualaus elgesio. Žurnalas Spy Magazine 1989 rašė, kad į „Bohemos giraitę“ iš aplinkinių miestų vežami homoseksualistai–prostitutės.

Apie „Bohemos giraitę“ savo autobiografijoje rašė buvęs vokiečių (Vakarų Vokietijos) kancleris Helmutas Schmidtas (1974–82). Jis pareiškė, kad ir Vokietija turėjo panašių vietų, kai kuriose iš jų būdavo vykdomi panašūs ritualai, tačiau „Bohemos giraitė“ lieka jo mėgstamiausia vieta.

1989 tardytojai tyrė bylą, kurioje liudijo Paulis Bonaccis. Jis kartu su JAV respublikonų partijos lyderiu Lawrenceʼu Kingu skrido į „Bohemos giraitę“ ir ten buvo priverstas santykiauti su kitais vyrais, žiūrėti filmus, kuriuose nufilmuotos realaus žudymo bei kūno išniekinimo scenos. P. Bonaccis vėliau apie šiuos nusikaltimus liudijo teisme ir galiausiai laimėjo bylą prieš Lawrenceʼą Kingą.

„Bohemos klubo“ narys Nicholas Murray Butleris, 1902–45 Kolumbijos universiteto prezidentas: „Viso pasaulio žmonės skirstomi į tris grupes: labai maža grupė daro didelius darbus, didesnė grupė stebi, kaip daromi šie darbai ir didžioji dauguma niekuomet nenutuokia, kas vyksta.“

Mikeʼas Hansonas: „Jeigu pažvelgtumėte į „Bohemos giraitės“, JAV Tarptautinių santykių tarybos ir „Bilderbergo klubo“ (angl. Bilderberg Group) narių sąrašą, rastumėte daugybę tų pačių žmonių, užimančių kertinius postus.“

Neretai smalsuoliai prasiskverbdavo į „Giraitės“ teritoriją ir slapta filmuodavo įvykius. 2000 07 15 Teksaso radijo šou savininkas Alexʼas Jonesas ir Mikeʼas Hansonas „Bohemos giraitėje“ įmontavo dvi slaptas kameras ir nufilmavo aukojimo ritualą. Štai kaip savo įspūdžiais dalijasi Alexʼas Jonesas: „Mano matyti vaizdai tarytum traukti iš viduramžių dailininko Hieronimo Boscho pragaro vizijų: degantys metaliniai kryžiai, žyniai raudonais ir juodais drabužiais, pagrindinis žynys – sidabro spalvos ir raudona mantija, deganti žmogaus lėlė, už kurią į mikrofoną klykia žynys, ir milžiniška akmeninė Pelėda. Ir tokiame renginyje dalyvavo pasauliniai lyderiai. Tai buvo tikra beprotybė.“

Ištraukos iš Mikeʼo Hansono knygos „Bohemos giraitė: sąmokslo kultas“^[19]:

„...Yra ir kitokių istorijų. Kai kurios iš jų neįtikėtinos. Pasakojama apie pasaulinius lyderius, kurie, užsidarę „Bohemos giraitės“ poilsio kambariuose, sprendžia pasaulio likimą, renkasi šalių prezidentus ir kitus lyderius. Papasakojama apie okultinius ritualus, kuriuos vykdo tie patys valdžios vyrai, apsirengę vien juodais, raudonais ar baltais drabužiais su gobtuvais, ir ugnyje 9 metrų akmeninės Pelėdos stabui aukojantys žmogaus lėlę. Ši ceremonija vadinama „Rūpesčių kremavimu“. Kartais jie nusimeta apsiaustus, moteriškus drabužius ir taip vaikšto po teatro sceną, o jeigu būna nusiteikę, išsirengia nuogai!

Pasakojamos dar keistesnės istorijos. Iš „Giraitės“ sklinda kalbos apie laukines homoseksualias orgijas su prostitutėmis – vyrais ir moterimis. Šiuose ekstremaliuose sekso žaidimuose, kuriuos detaliau aprašyti neapsiverčia liežuvis, lytiškai išnaudojami vaikai, įskaitant ir jų šaltakraujiškus ritualinius žudymus. Pasakojama apie tikrus žmonių aukojimus ant Pelėdos stabo altoriaus. Suprantama, sunku tuo patikėti...

...Atsitvėrę nuo visuomenės, apsupti sraigtasparnių, privačios apsaugos padalinių, ginkluotų sargybinių ir jausdamiesi ramūs dėl smalsaujančios visuomenės, valdžios elitas „Giraitėje“ gali prasimanyti kokios tik nori „veiklos“.

Kad ir ką jie darytų – slėptų savo klastingą politiką, šoktų moteriškais drabužiais, su prostitutėmis apgaudinėtų žmonas, vartotų narkotikus, praktikuotų juodąją magiją ar net žudytų žmones, „Bohemos giraitė“ sudaro visas sąlygas kokiam tik nori amoraliam, neteisėtam ar nedžentelmeniškam elgesiui.“