A -  B -  C -  D -  E -  F -  G -  H -  I -  J -  K  -  L  -  M -  N - O  -  P -  R -  S -  Š -  T -  U -  V -  Z -  Ž

Bafometas (lot. Baphometh), demonas, stabas. Viduriniais amžiais buvo manoma, kad Bafometas yra vienas Šėtono vardų. Šiais laikais „Bafometo atspaudas“ yra šėtoniškojo ožio, satanizmo simbolis.

Pirmą kartą Bafometo vardas nuskambėjo 1307 inkvizicijos procese prieš tamplierių ordiną. Pagr. tamplieriams mestas kaltinimas buvo Kristaus išsižadėjimas ir šėtoniškojo stabo – barzdotos ožio galvos, pavadintos Bafometu, garbinimas. Tamplieriai turėjo savąjį mokymą, ritualus ir simbolius, todėl inkvizicijos buvo apkaltinti erezija. Procesas baigėsi tuo, kad 1314 ordino magistras Žakas de Molė (pranc. Jacques de Molay) ir visa jo vadovybė buvo sudeginti ant laužo, o kiti ordino nariai išsilakstė. Manoma, kad kaltinimas Bafometo garbinimu greičiausiai buvo išgalvotas, ir šią informaciją paskleidė patys inkvizitoriai, kad turėtų dingstį apkaltinti tamplierius erezija ir taip išspręsti problemas, kurias šis ordinas sukėlė Prancūzijos karaliui Pilypui IV ir Romos bažnyčiai. Taigi ordino žlugdymo priežastis buvo Vatikano ir Prancūzijos monarcho kova dėl valdžios ir tamplierių turtų.

Naujaisiais laikais šį demoną „prikėlė“ žinomas prancūzų okultistas ir tarologas Elifas Levis (lot. Eliphas Levi), jį pavaizdavęs savo taro kortų malkos XV arkane (taro arkanai) – velnio kortoje. E. Levis sujungė velnio kortos elementus su ožio kultu, egzistavusiu sen. Egipto Mendeso (gr. Mendes) mieste, kur, kaip manoma, šio kulto sekėjos poravosi su krikštytu ožiu.

E. Levio Bafometas turi žmogaus kūną su moters krūtine, diafragmos rajone – kaducėjų (lot. caduceus – šauklio lazdą) – dviejų apsirangiusių gyvačių Merkurijaus (pagal romėnų mitologiją) lazdelę, žmogaus pečius ir rankas, kanopas, sparnus, ožio galvą su pentagrama ant kaktos, tarp ragų – deglą. E. Levio žodžiais, šiais atributais išreiškiama visa Visatos esmė: intelektas, keturi pirminiai elementai, dieviškasis apreiškimas, seksas, motinystė, nuodėmė ir išsigelbėjimas. Ant šios androginiškos (turinčios ir vyriškų, ir moteriškų požymių) būtybės rankų užrašytas alchemijos devizas lot. solve et coagula (skiesk ir tirštink). Baltasis ir juodasis pusmėnuliai abiejuose figūros pusėse simbolizuoja gėrį ir blogį. Pirmą kartą Bafometo atvaizdas pasirodė atvirame šaltinyje – E. Levio knygos „Aukščiausiosios magijos dogma ir ritualas“ (pranc. Dogme et Rituel de la Haute Magie) puslapiuose. Šiais laikais toks demono atvaizdas su ožio galva yra populiariausias.

Po 1966, kai San Franciske, JAV buvo įsteigta „Šėtono bažnyčia“, „Bafometo atspaudą“ su ožio galva pradėta laikyti satanizmo simboliu.